- pakanktis
- pakanktìs sf. ppr. pl. (3b), pakañktis (2), pakañktis sm. (2) žr. pakanktė: 1. Rgvl, Ln, Šln, Klm Įverk man į pavalkus stiprias pakanktìs Jnš. Per striukos pãkanktys – negalima nė sąmato sumesti Paį. Pakañkčiai užmauti ant kinkytinio Srv. 2. Pln, Brs Arklys traukia pakanktim ekėčias Žg. Atnerk pakanktis nu ratų Žd.
Dictionary of the Lithuanian Language.